Back

ⓘ Archyvai Lietuvoje




                                               

Petras Končia

Petras Končia, lenk. Piotr Kończ, ~1840 m. – 1886 m. vasario 8 d) – iš Vilniaus krašto kilęs Romos katalikų dvasininkas, vienas pirmųjų lenkų bažnyčių prelatų JAV miestuose.

Archyvai Lietuvoje
                                     

ⓘ Archyvai Lietuvoje

TSRS vėl okupavus Lietuvą buvo kaupiami ir tvarkomi archyvų fondai, atkurti apskričių archyvai. Nemaža bylų įstaigose sunyko, fondai tvarkyti nepakankamai kvalifikuotai. Valstybės archyvo specialieji skyriai saugumui teikė informaciją, kuri naudota gyventojų represijoms. Atkurti apskričių archyvai 1950 m. tapo rajonų valstybiniais archyvais. 1960 m. įkurta Archyvų valdyba prie LTSR Ministrų Tarybos. Susigrąžinti 1914 m. ir 1939 m. iš Lietuvos išvežtų archyvų fondai, tačiau nemažai fondų neteisėtai perduota Baltarusijai, Rusijai, Lenkijai. 1964 m. vietoje rajonų ir miestų valstybinių archyvų sukurta 10 Centrinio valstybės archyvo filialų, saugančių TSRS okupacijos laikotarpio dokumentus. 1978 m. CVA Kauno ir Šiaulių filialai pertvarkyti į centrinį valstybinį archyvą.

Per TSRS okupaciją daug lietuvių tautai vertingų archyvinių dokumentų, ypač iš dvarų, vienuolynų archyvų, žuvo arba dingo, buvo specialiai naikinama – permalama popieriaus fabrikuose, grobstoma. Politinio pobūdžio archyvai, pvz., Užsienio reikalų ministerijos, Vidaus reikalų ministerijos, Šaulių sąjungos, politinių partijų, nacių okupacijos laikotarpio įstaigų, tyrinėtojams buvo beveik neprieinami. 1988 m. sustiprėjus kovai dėl Lietuvos nepriklausomybės ir ypač po jos paskelbimo 1990 m. kovo 11 d. TSRS ir TSKP centrinių institucijų nurodymu joms pavaldžios institucijos ir kolaborantai dalį dokumentų iš TSRS KGB Lietuvos padalinio ir Partijos archyvo prie LKP CK archyvo sunaikino, dalį išvežė į TSRS. Kai kuriuos dokumentus 1992 m. Rusija grąžino. 1990 m. vasario mėn. Archyvų įstatymu Lietuvos archyvai tapo teisiškai nebepriklausomi nuo TSRS institucijų.

Po 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos archyvai, išskyrus du, perėjo Lietuvos Respublikos žinion. 1991 m. žlugus TSRS ir šie archyvai – Lietuvos visuomenės organizacijų archyvas iki 1990 m. Partijos archyvas prie LKP CK ir KGB LTSR padalinio archyvas tapo Lietuvos Respublikos nuosavybe.

                                     

1. Archyvų pertvarka

Nuo 1990 m. balandžio archyvų veiklai vadovauvo Lietuvos archyvų generalinė direkcija, 1995 m. vasario mėn. pertvarkyta į Lietuvos archyvų departamentą prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Lietuvos centrinio valstybės archyvo filialai, Kauno ir Šiaulių valstybiniai archyvai 1993 m. gegužės mėn. pavadinti apygardų archyvais. Lietuvos Respublikos Seimo 1993 m. birželio mėn. nutarimu įsteigtos LAGD Ypatingos reikšmės dokumentų tvarkymo ir LGGRTC darbo grupės, veikė iki 1996 m. Jos aprašė ir susistemino buvusio TSRS KGB LTSR padalinio archyvinius dokumentus. 1994 m. sausio mėn. šis archyvas iki jo perdavimo LAGD žinion pavadintas KGB archyvinių dokumentų saugykla. 1995 m. spalio mėn. įsteigtas Lietuvos ypatingasis archyvas, kuris perėmė saugykloje buvusius dokumentus.

1995 m. gruodžio mėn. priimtas naujas Archyvų įstatymas. 1996 m. įsteigtas Vilniaus apskrities archyvas, jį perkelti panaikinto Švenčionių apygardos archyvo fondai, ir Tauragės apskrities archyvas, panaikintas Raseinių apygardos archyvas. 1997 m. Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių apygardų archyvai pavadinti apskričių archyvais, panaikintas Ukmergės apygardos archyvas. Anykščių, Ignalinos, Molėtų, Utenos, Zarasų rajonų dokumentų fondai perkelti į įsteigtą Utenos apskrities archyvą, Ukmergės ir Širvintų – į Vilniaus apskrities archyvo Ukmergės filialą.

2001 m. pabaigoje Lietuvoje veikė 16 valstybinių archyvų – 3 centriniai, 3 centriniai specializuoti ir 10 apskričių archyvų, juose buvo daugiau, kaip 21 000 fondų, daugiau, kaip 11 mln. saugojimo vienetų, jų saugyklos užima apie 103 km lentynų. Svarbus buvo ir Mokslų akademijos Centrinis archyvas. Lietuvos Respublikos savivaldos, valdymo institucijose, prokuratūroje, teismuose kaupiami tų įstaigų žinybiniai archyvai, esantys valstybės nuosavybėje. Juridinių ir fizinių asmenų archyvai yra tų asmenų nuosavybė. Vilniuje veikia Lietuvos archyvų biblioteka 2001 m. priskirta Lietuvos literatūros ir meno archyvui, turinti apie 115 000 spaudinių, išleistų nuo XVIII a. iki šių dienų. Visų archyvų veiklą reguliuoja ir tvarko Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba.

1988–2001 m. ėjo archyvistikos leidinys "Lietuvos archyvai".

                                     

2. Šiuolaikinė archyvų sistema

Nuo 2017 m. LIetuvos archyvų sistemą sudaro 9 valstybės archyvai: Lietuvos valstybės istorijos archyvas, Lietuvos valstybės centrinis archyvas, Lietuvos ypatingasis archyvas, Lietuvos naujasis valstybės archyvas, Literatūros ir meno archyvas, Vilniaus regioninis valstybės archyvas su filialu Utenoje, Kauno regioninis valstybės archyvas su filialais Marijampolėje ir Alytuje, Klaipėdos regioninis valstybės archyvas su filialais Tauragėje ir Telšiuose, Šiaulių regioninis valstybės archyvas su filialu Panevėžyje.

                                     

2.1. Šiuolaikinė archyvų sistema Lietuvos archyvų departamento direktoriai

  • Vidas Grigoraitis – 1998–2011 m.
  • Antanas Šoliūnas – 1997–1998 m.
  • Aleksandras Guobys – 1992 m.
  • Gediminas Ilgūnas – 1993–1997 m.
  • Bronislovas Vonsavičius – 1990–1992 m.
                                     

2.2. Šiuolaikinė archyvų sistema Lietuvos archyvai

  • Lietuvos valstybės istorijos archyvas
  • Lietuvos valstybės naujasis archyvas
  • Lietuvos centrinis valstybės archyvas
  • Šiaulių regioninis valstybės archyvas
  • Lietuvos ypatingasis archyvas
  • Kauno regioninis valstybės archyvas
  • Klaipėdos regioninis valstybės archyvas
  • Lietuvos literatūros ir meno archyvas
  • Vilniaus regioninis valstybės archyvas
                                     

3. Lietuvos archyvai užsienyje

Iš užsienio archyvų Lietuvos mokslui reikšmingi Maskvoje esantys Rusijos centrinis valstybinis senovės aktų archyvas, kur tebėra negrąžinta Lietuvos Metrika, Rusijos centrinis valstybinis karo istorijos archyvas, Rusijos valstybinis socialinės politinės istorijos archyvas, Rusijos valstybinis naujosios istorijos archyvas, Sankt Peterburge – Rusijos valstybinis istorijos archyvas, t. p. Lenkijos, pvz., Vyriausiasis senovės aktų archyvas, Baltarusijos, Ukrainos, Latvijos Rygos istorijos archyvas, Stokholmo, Vokietijos archyvai.

Lietuvos istorijai reikšmingų archyvalijų turi Vatikano archyvas, Prancūzijos nacionalinis archyvas. Dauguma Mažosios Lietuvos istorijos senųjų dokumentų buvo saugoma Prūsijos slaptajame valstybiniame archyve Karaliaučiuje, kuris per karą buvo išvežtas į Vokietiją, dabar saugomas Berlyne–Dahleme.

                                     

4. Užsienio lietuvių archyvai

  • Australijos lietuvių bendruomenės archyvas – Adelaidėje
  • Amerikos lietuvių kultūros archyvas ALKA yra JAV.
  • Pasaulio lietuvių archyvas – Čikagoje, JAV
                                     

5. Literatūra

  • Lietuvos centrinio valstybinio istorijos archyvo fondų žinynas, t. I, Vilnius, 1990 m.
  • Lietuvos TSR centrinio valstybinio archyvo Kaune fondų žinynas. Kaunas 1986 m.
  • Sapiegų giminės dokumentai: Fondo aprašas f. nr. 1292, Vilnius 1995 m.
  • Komunistinių organizacijų fondų žinynas. Vilnius 1996 m.
  • Lietuvos TSR valstybinių archyvų fondo trumpas žinynas Sąsiuviniai 1–14. Vilnius, 1974–1989 m.
  • Lietuvos archyvai. Sąsiuviniai 1–14. Vilnius, 1988–2001 m.
  • Šiaulių apvgardos archyvo fondų žinynas, Vilnius, 1994 m.
  • Lietuvos literatūros ir meno archyvo institucijų fondo žinynas. Vilnius 1995 m.
                                     
  • taikos sutartyje buvo numatyta Lietuvos Metriką grąžinti Lietuvai tačiau vėliau sovietai savo pažado nevykdė. Dabar Lietuvoje saugomos jų mikrofilmų kopijos
  • 2425 r. ilg. 54.6722 25.2425 Lietuvos valstybės istorijos archyvas LVIA  Lietuvos įstaiga, sauganti Lietuvos valstybės dokumentinį paveldą nuo
  • Karo archyvas Lietuvos kariuomenės leidinys, leistas 1925 1929 m., 1935 1940 m. Kaune. Ėjo neperiodiškai. 1925 1929 m. leido Vyriausiojo štabo Karo
  • operos. Tuomet Lietuvoje buvo 323 radijo imtuvai. 1929 m. įkurta Švietimo ministrui pavaldi įstaiga Valstybės radiofonas 1939 m. Lietuvai grąžintas Vilnius
  • XIX a. prasidėjus chorų sąjūdžiui, jis greitai išplito Lietuvoje Chorai tarpukario Lietuvoje kūrėsi tiek mokymo įstaigose, tiek ir prie valstybinių įstaigų
  • prievolės įstatymas Lietuvos piliečiams negalioja. Kovo 14 d. nutarimu buvo nutraukta SSRS karinių komisariatų veikla Lietuvoje SSRS Lietuvos atžvilgiu užėmė
  • pogrupis. Istoriškai litvakai buvo paplitę Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijoje dab. Lietuvoje Baltarusijoje, dalyje Ukrainos, Latvijos
  • atkurta Lietuva Taikos sutartį. 2017 m. kovo 29 d. Vokietijos Užsienio reikalų ministerijos politiniame archyve Berlyne rastas Vasario 16 - osios Lietuvos Nepriklausomybės
  • Mažosios Lietuvos teritorijoje o XV XVI a. ir Didžiojoje Lietuvoje buvo įvykdytas daugumos valstiečių įbaudžiavinimas. Mažojoje Lietuvoje ir Suvalkijoje

Users also searched:

iaps archyvai, zemes dokumentu archyvas,

...
...
...