Back

ⓘ Irano geografija




Irano geografija
                                     

ⓘ Irano geografija

Iranas priskiriamas prie Vidurinių Rytų – tarpinės dalies tarp Artimųjų Rytų ir Pietų Azijos. Šalies sausumos sienų ilgis – 5894 km. Ribojasi su Afganistanu 921 km, Armėnija 44 km, Azerbaidžanu 432 km + 179 km Nachičevanės AR, Iraku 1599 km, Pakistanu 959 km, Turkija 534 km, Turkmėnistanu 1148 km.

Taip pat 740 km tęsiasi Kaspijos jūros pakrantė ir dar ~1700 km Persijos ir Omano įlankų Indijos vandenynas krantai. Pakrantės daugiausia smėlėtos, kai kur pelkėtos, Persijos įlankos pakrantė uolėta, yra klifų. Persijos įlankoje ir Hormūzo sąsiauryje gausu salų.

                                     

1. Paviršius

Iranas – kalnuota šalis. Didžiąją jos dalį užima Irano kalnynas su 500–1000, 1000–2000 m aukščio plokščiakalniais ir > 4000 m iškylančiais kalnagūbriais Kuhbenano, Kuhrudo ir kt. Šiaurėje iškilę Elburso kalnai ten yra aukščiausia šalies vieta – Demavendo ugnikalnis, 5670 m, šiaurės rytuose – Turkmėnijos–Chorasano kalnai Kopetdagas, Nišapuro kalnai, rytuose – Rytų Irano kalnai, pietuose – Makrano, pietvakariuose ir vakaruose – Zagroso kalnai. Šiaurės vakaruose prieina Armėnijos kalnynas, vakaruose – Kurdistano kalnai. Žemumos driekiasi tik palei Kaspijos jūrą ir pietvakariuose Mesopotamijos žemumos dalis – Chuzestano lyguma.

Zagroso ir Elburso kalnuose gausu urvų ir kitų karstinių formų, karštųjų mineralinių versmių. Zagroso pietryčiuose ir Hormuzo sąsiaurio pakrantėse yra druskinio karsto reiškinių. Irane dažni žemės drebėjimai pastaraisiais laikais didžiausi 1990, 2003, 1893, 1978, 1968, 1962 m.

                                     

2. Klimatas

Irane vyrauja daugiausia žemyninis subtropinis klimatas su karšta vasara ir šalta šiaurėje bei šilta pietuose žiema. Pietų Kaspijos žemumoje ir Elburso kalnų šiauriniuose šlaituose klimatas jūrinis subtropinis, Persijos ir Omano įlankų pakrantėse – žemyninis atogrąžų.

Sausio mėnesio vidutinė temperatūra nuo –2 °C šiaurėje iki 15 °C pietuose, liepos atitinkamai 25 °C ir 31 °C dažnai aukščiausia temperatūra siekia 40–50 °C. Vasarą pučia karšti vėjai. Didesnėje Irano teritorijos dalyje vidinėse Irano srityse per metus iškrinta 50–500 mm daugiausia žiemą ir pavasarį, prie Kaspijos jūros – 1000–2000 mm kritulių. Sausiausi yra Irano rytiniai rajonai Sistano įduboje per metus iškrinta 50–60 mm kritulių.

Dažnos sausros, smėlio audros.

  • Žemiausia užfiksuota temperatūra: -36.0 °C Sakezas, 1972 m.
  • Aukščiausia užfiksuota temperatūra: +54 °C Ahvazas, 2017 m. birželio 29 d.
                                     

3. Hidrografija

Didesniosios šalies dalies vandens telkiniai priklauso Indijos vandenyno baseinui. Į šiam baseinui priklausantį Šat al Arabo Tigro ir Eufrato baseiną teka ilgiausia šalies upė Karūnas 950 km, taip pat Kerchė, Dijala, Mažasis Zabas. Tiesiai į Persijos įlanką teka Mondas, į Hormūzo sąsiaurį – Mehranas, Kolis, į Omano įlanką – Gabrikas, Bahu Kalatas. Šiaurinės šalies upės priklauso nenuotakiam Kaspijos jūros baseinui – Araksas, Atrekas, Sefidrudas. Daug kitų upių taip pat teka į uždarus baseinus.

Upės nevandeningos, vidinėse srityse išdžiūstančios. Ežerai daugiausia seklūs ir druskingi; daugelis jų vasarą išdžiūsta, virsta druskos dykumomis arba druskožemių liūnais. Didžiausi ežerai, neskaitant Kaspijos, – Urmijos ežeras, Namakas. Upės daug kur patvenktos. Didžiausi tvenkiniai – Amir Kabiras prie Karadžo upės, Mandžilio prie Sefidrudo, Šahid Abas Puro prie Karūno, Dizo prie Dizfulio.

Aukštikalnėse Elburse yra ledynų.

                                     

4. Dirvožemiai

Dirvožemiai Irane daugiausia pusdykumių ir dykumų pilkžemiai ir kalkžemiai. Persijos įlankos pakrantėje, Chuzestano žemumoje ir druskingų ežerų pakrantėse – druskožemiai, Pietų Kaspijos žemumoje – šlynžemiai, Elburso šiaurinių priekalnių žemumose – rudžemiai, Armėnijos kalnyne – kaštonžemiai ir kalciažemiai.

Būdingas dykumėjimas, dirvožemių druskėjimas.

                                     

5. Gamta

Irano miškingumas 2005 m. buvo 6.7 %. Miškai veši daugiausia Elburso šiaurės šlaituose plačialapių medžių Hirkanijos miškai. Zagroso kalnų šiaurinėje ir vidurinėje dalyse iki 2500 m aukščio auga ąžuolynai. Kitur auga kserofitiniai krūmynai, pistacijų giraitės, kadagynai, plyti stepės, Chuzestano žemumoje – meldynai, nendrynai. Vidiniuose plokščiakalniuose plyti daugiausia akmeningosios ir skaldingosios dykumos – Dešte Keviras, Dešte Lutas, pusdykumės ir druskopelkės. Akmeningųjų dykumų yra ir Zagroso pietryčiuose tarpukalnių įdubose bei Rytų Irano kalnuose. Pietinėse dykumose yra oazių su datulinių finikų giraitėmis, salų pakrantėse pvz., Kešme – mangrovių sąžalynų.

Irane sutinkami kalnų ožiai ir kalniniai avinai, gazelės, kulanai, šernai, rudieji lokiai, leopardai, nendrynų katės, šakalai, vilkai, hienos, karakalai, lapės. XX a. pr. išnyko čia gyvenę azijiniai liūtai, Kaspijos tigrai. Yra negausios azijinių gepardų, himalajinių lokių, Persijos danielių populiacijos.

Gausu paukščių. Daug graužikų ir roplių. Sarbazo upėje Beludžistane veisiasi krokodilai, Persijos įlankos pakrantėje – jūriniai žalieji vėžliai bei bisos, sutinkami diugoniai, delfinai. Iranas pasižymi didele bioįvairove.

Saugomos teritorijos užima 4.8 % Irano teritorijos. Įsteigti 23 nacionaliniai parkai, yra biosferos rezervatų, gamtos draustinių.



                                     
  • arabų užkariavimams ir iškovojo nepriklausomybę. Ji liko zoroastristine karalyste, valdoma aristokratiškų šeimų. Prie Irano buvo prijungta tik XV a.
  • Fars senovinis regionas Artimuosiuose Rytuose, Irano teritorijoje. Jis dalinai sutapo su dabartine Irano Farso provincija. Farsas buvo į pietus nuo Lorestano
  • atskiros civilizacijos, tačiau ilgalaikiškiausia čia buvo Irano įtaka. Prieš mūsų eros pradžią iš Irano čia paplito zoroastrizmas, kurio likučių vis dar randama
  • gyventi oazės, todėl kraštas klestėjo ir buvo svarbus senovės ir viduramžių Irano prekyboje. Senovėje vienas svarbiausių prekybinių miestų buvo Zranka dabartinis
  • zonas 2004 m. iš viso buvo 97 zonos Pagrindinis straipsnis Kataro geografija Kataras yra šalis šiaurės rytų Arabijos pusiasalyje, prie Persijos įlankos
  • Beludžistanas  istorinis regionas Azijoje, Irano kalnyne. Apima vakarų Pakistaną, pietryčių Iraną ir pietų Afganistaną. Teritorija apima daugiau nei 0
  • Šis straipsnis  apie istorinį senovės Irano regioną. Apie iš šio regiono kilusią imperiją žiūrėkite Partų imperija Parta senovės persų kalba:
  • ir šiaurės rytuose iškilę Armėnijos kalnyno ir Irano kalnyno pakraščiai. Pastarajame, pasienyje su Iranu iškilęs aukščiausias Irako kalnas  Čichadaras
  • Puštunistano regionai veikiami senovės persų, o vėliau islamiškos Didžiojo Irano kultūros. Indo baseine jau III tūkst. pr. m. e. susiformavo Indo slėnio
  • Šis straipsnis  apie istorinį regioną Irano pietvakariuose. Apie senovinę civilizaciją, apėmusią visą Iraną žiūrėkite straipsnyje Senovės Persija Persija

Users also searched:

...
...
...