Back

ⓘ Jordanijos geografija




Jordanijos geografija
                                     

ⓘ Jordanijos geografija

Jordanija yra Artimuosiuose Rytuose arba Vakarų Azijoje. Šalies sausumos sienų ilgis – 1744 km. Ribojasi su Iraku 179 km, Izraeliu 307 km, Saudo Arabija 731 km, Sirija 379 km, Vakarų Krantu 148 km. Pietuose turi nedidelį priėjimą prie Raudonosios jūros Akabos įlankos – pakrantės ilgis 26 km.

                                     

1. Paviršius

Didžiąją Jordanijos dalį užima plokščiakalnis, kuris aukštėja iš rytų į vakarus nuo 500 m iki 1000–1500 metrų vidutinis aukštis – apie 700 m. Šalies vakariniu pakraščiu iš šiaurės į pietus ištįsusi Ghoro tektoninė įduba – Rytų Afrikos lūžių zonos šiaurinis tęsinys. Joje telkšo Negyvoji jūra Jordanijai priklauso 50 km jos pakrantės. Tarp Negyvosios jūros ir Akabos įlankos driekiasi sausas slėnis – Vadi al Araba pietinė Ghoro dalis, o į šiaurę nuo Negyvosios jūros – Jordano slėnis, kuriuo teka Jordano upė.

Įdubos rytinį pakraštį sudaro vadžių suskaidyti kalnų masyvai: Džebel aš Šaras didžiausias aukštis 1854 m; Džebel Um ad Damis, Džebel al Batra 1555 m, Džebel Ajunas 1247 m. Jordanijos šiaurės rytuose – Sirijos dykumos dalis, pietuose – Pietų dykuma; jose yra pavienių kalnų Džebel al Haradas, 1274 m, lavos plynaukščių Harat ar Rudžaila, 1047 metrai. Žemiausia šalies vieta -408 m yra Negyvosios jūros pakrantėje.

                                     

2. Klimatas

Jordanijoje vyrauja subtropinis sausas Viduržemio jūros tipo klimatas. Sausio mėnesio temperatūra 8–14 °C, liepos 24–30 °C Ghoro įduboje ir Jordanijos pietuose temperatūra pakyla iki 50 °C. Didesnėje šalies teritorijos dalyje kritulių iškrinta iki 50 mm, tik šiaurės vakaruose – iki 620 mm per metus; daugiausia kritulių iškrinta lapkritį–kovą. Nuo vasario iki gegužės kai kada pučia sausas karštas vėjas samumas. Žiemą šalnos būdingos visoje šalyje, išskyrus Ghoro įdubą, o kalnuose kartais iškrinta sniegas.

  • Aukščiausia užfiksuota temperatūra: +50 °C Amanas, 2002 m. rugsėjo 6 d.
  • Žemiausia užfiksuota temperatūra: -16.0 °C Šubakas, 2013 m. gruodžio 15 d.
                                     

3. Hidrografija

Dėl sausringo klimato upių tinklas labai retas. Svarbiausia upė – vakarine siena tekantis Jordanas. Didesni jo intakai – Jarmukas ir Zarka. Be to, į Negyvąją jūrą teka Vadi Mudžibas, Hasa. Gausu vadžių Vadi Rumas, Vadi al Araba ir kt. Yra išdžiūstančių ežerų, druskynių. Sudaryta užtvankų.

                                     

4. Dirvožemiai

Didesnėje Jordanijos teritorijos dalyje labai akmeningi dirvožemiai – kalciažemiai ir kalkžemiai, Jordano slėnyje – salpžemiai, Kaal Džafro ežero apylinkėse – druskožemiai.

                                     

5. Gyvoji gamta

Didesnę šalies dalį užima pusdykumės ir dykumos. Vakaruose auga subtropiniai krūmynai, finikų giraitės, kalnuose, upių pakrantėse yra nedidelių miškų miškingumas – 0.9 % 2005 m.

Gyvūnija tokia, kaip ir kitų regiono šalių – veisiasi hienos, gazelės, kalnų ožiai, lapės, mangustos, šernai, šakalai, leopardai, iš paukščių – kilnieji ereliai, grifai; gausu šimtakojų, skorpionų.

XXI a. pr. Jordanijoje buvo 9 gamtos rezervatai didžiausias – Danos biosferos rezervatas, 308 km², 2 Ramsaro konvencijos saugomos šlapynės Azrako šlapynių draustinis, Fifos gamtinis rezervatas. Vadi Rumas saugomas kaip gamtinis UNESCO pasaulio paveldo objektas.

                                     
  • Emyratai dar dalinami į gubernijas. Pagrindinis straipsnis Saudo Arabijos geografija Nepaprastas karštis yra būdingas Saudo Arabijos klimatui. Temperatūra
  • Azrako šlapynių draustinis  draustinis vidurio - rytų Jordanijoje Azrako oazėje, kurioje įsikūręs Azrako miestas. Įsteigtas 1965 m. Šlapynės čia susidarė
  • ir tautų istorija nuo seniausių laikų iki dabarties. Kalnuota krašto geografija ir atokumas nuo didžiųjų pasaulio civilizacijų nulėmė palyginus vėlyvą
  • pat Lydijoje minima šlapynė pavadinimu sen. gr. ασιος. Strabonas savo Geografijoje mini, kad riba tarp Azijos ir Europos eina Dono upe. Vietovardis kildinamas
  • rezervatas arab. محمية ضانا الطبيعية saugoma gamtos teritorija pietinėje Jordanijoje Tafilos muchafazoje, šalia Danos kaimo. Įkurtas 1989 m. ir apima 308 km²
  • pagrindinis pajamų šaltinis. Bahreinas Egiptas Irakas Iranas Izraelis Jemenas Jordanija Jungtiniai Arabų Emyratai Kataras Kuveitas Omanas Saudo Arabija Sirija
  • pusiasalio vakarinės pakrantės. Savarato kalnai šiaurėje prasideda nuo Jordanijosi sienos ir tęsiasi per Saudo Arabiją, Jemeną iki Adeno įlankos pietuose

Users also searched:

kelione i jordanija akcija,

...
...
...