Back

ⓘ Pasaulio paveldo sąrašas




Pasaulio paveldo sąrašas
                                     

ⓘ Pasaulio paveldo sąrašas

Pasaulio paveldo sąrašas įsteigtas ir palaikomas remiantis 1972 m. lapkričio 16 d. UNESCO būstinėje Paryžiuje vykusios UNESCO Generalinės konferencijos septynioliktos sesijos metu priimta Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo globos konvencija.

Šiame dokumente identifikuojamos vietos, esančios skirtingų valstybių narių teritorijose ir pripažintos kaip tarptautinės reikšmės ištekliai, todėl šios vietos nusipelno ypatingo įvertinimo ir apsaugos. Konvencijoje kultūros paveldas pagal konkrečius kriterijus suskirstytas į tris kategorijas: paminklus, statinių grupes ir vietas.

Šis dokumentas tapo plačiausiai pripažintu ir veiksmingiausiu tarptautinę galią turinčiu kultūros ir gamtos paveldo apsaugos instrumentu. Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo globos konvenciją iki 2004 m. pabaigos buvo pasirašiusios 181 šalys. 1992 m. prie Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo globos konvencijos prisijungė ir Lietuva.

Valstybė gali prisijungti prie Konvencijos arba ją ratifikuoti. Pasirašiusi Pasaulio paveldo konvenciją, valstybė tampa valstybe – nare ir įsipareigoja saugoti jos teritorijoje esantį kultūros ir gamtos paveldą dabarties ir ateities kartoms.

Už Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo globos konvencijos įgyvendinimą atsakingas Pasaulio paveldo komitetas, kuris priima sprendimus dėl objektų vertybių įtraukimo į Pasaulio paveldo sąrašą. Jis taip pat vertina šiame sąraše esančių objektų būklę ir skatina valstybes imtis priemonių, jeigu objektai neatitinka gamtos ir kultūros paveldo apsaugai keliamų reikalavimų.

Pasaulio paveldo komitetą sudaro 21 valstybė, kurios narystė komitete trunka 6 metus. Valstybės į komitetą yra renkamos UNESCO Generalinės konferencijos metu. Nuo 2004 m. Pasaulio paveldo komitete kartu su Argentinos, Benino, Čilės, Egipto, Indijos, Norvegijos, Omano, Pietų Afrikos Respublikos, Portugalijos, Rusijos, Sent Lusijos valstybėmis yra ir Lietuvos atstovas.

Administracinius Pasaulio paveldo komiteto sprendimus įgyvendina nuolat dirbantis Pasaulio paveldo centras. Pasaulio paveldo koncepcija yra tokia:

  • Pasaulio paveldo išsaugojimas priklauso nuo bendrų tarptautinių veiksmų.
  • Jungia kultūros ir gamtos paveldo apsaugą.
  • Apima tik nekilnojamojo paveldo apsaugą.
  • Išskirtinio visuotinės vertės pasaulio paveldo išsaugojimas.

2006 m. Pasaulio paveldo sąrašą sudarė 830 objektai: 644 kultūros objektų, 162 gamtos objektai ir 24 mišrūs kultūros ir gamtos objektai 138 valstybėse.

                                     

1. Pasaulio kultūros paveldo vietovių atrankos kriterijai

Konvencijos įgyvendinimo gairėse nurodomi šeši kriterijai, taikomi atrenkant kultūros paveldo paminklus, pastatų grupes bei vietoves, kuriuos būtų galima priskirti pasaulio paveldui. Kultūros paveldo objektas gali būti nominuojamas, jeigu jis:

  • tam tikrai kultūrai būdingos įprastinės žmonių gyvensenos, žemės naudojimo tradicijų, tampančių vis labiau pažeidžiamomis dėl negrįžtamų pokyčių, išskirtinis pavyzdys; arba
  • reikšmingos žmogiškųjų vertybių kaitos raiškos architektūroje ar technologijose, monumentaliojoje dailėje, miesto ar kraštovaizdžio modeliavime, konkrečiame kultūriniame regione ar tam tikru apibrėžtu laikotarpiu atspindys; arba
  • yra išskirtinės reikšmės žmogaus kūrybos šedevras; arba
  • yra tiesiogiai siejamas su išskirtinę pasaulinę vertę turinčiais įvykiais ar gyvomis tradicijomis, idėjomis ar įsitikinimais, meno ar literatūros darbais. Komiteto nuomone, šis kriterijus įtraukiant vietoves į Pasaulio paveldo sąrašą turi būti taikomas tik išskirtiniais atvejais ir tik kartu su kitais kultūrinį ar gamtinį paveldą apibrėžiančiais kriterijais ir reikšmėmis.
  • išskirtinis statinys, architektūrinis ar technologinis ansamblis, kraštovaizdis, ženklinantis svarbius žmonijos istorijos etapus; arba
  • vienintelis ar išskirtinai svarbus kultūrinės tradicijos arba civilizacijos tiek esamos, tiek jau išnykusios, liudijimas; arba

Nominuojama vietovė taip pat turi atitikti autentiškumo kriterijų, būti tinkamai saugoma ir administruojama. Pati svarbiausia sąlyga yra objekto autentiškumo pripažinimas.

                                     

2. Pasaulio gamtos paveldo vietovių atrankos kriterijai

Konvencijos įgyvendinimo gairėse nurodomi keturi pasaulio gamtos paveldo vietovių atrankos kriterijai. Gamtos paveldo objektas gali būti nominuojamas, jeigu jis:

  • yra siejamas su įstabiais gamtos reiškiniais ar pasižymi išskirtiniu gamtos grožiu ir estetine verte; arba
  • yra išskirtinės vertės ir atspindi reikšmingus tebevykstančius sausumos, gėlo vandens, pakrančių ir jūrų ekosistemų; augalų ir gyvūnų rūšių ir bendrijų evoliucijos ir formavimosi ekologinius ir biologinius procesus; arba
  • yra išskirtinės vertės ir ženklina pagrindinius Žemės formavimosi etapus: gyvybės egzistavimo paminklus, įrašus apie gyvybės formas, svarbius tebevykstančius vietovės formavimosi geologinius procesus, reikšmingas geomorfines bei fiziografines savybes; arba
  • yra natūralus gamtinis biotopas, kurio išsaugojimas būtinas unikalios jo biologinės įvairovės, įskaitant nykstančių pasaulinės reikšmės rūšių, išsaugojimui.
                                     

3. Mišraus kultūros ir gamtos paveldo atrankos kriterijai

Mišraus paveldo vietovės yra išskirtinės gamtos ir kultūros vertybės, todėl į Pasaulio paveldo sąrašą yra įtraukiamos remiantis ir kultūros, ir gamtos paveldą apibrėžiančiais kriterijais. Šiuo metu Pasaulio paveldo sąraše yra 23 mišraus kultūros ir gamtos paveldo vietovės.

                                     

4. Nematerialaus kultūrinio paveldo kriterijai

Nematerialaus paveldo vertybių kandidatūros vertinamos pagal šešis atrankos kriterijus:

  • yra išskirtinai svarbus gyvos kultūrinės tradicijos įrodymas;
  • dėl nepakankamų apsaugos priemonių, urbanizacijos, sparčių visuomenės transformacijų ar akultūracijos sąlygojamos staigios kaitos procesų vertybei gresia išnykimo pavojus.
  • yra neatsiejama ir ypatingai svarbi konkrečios bendruomenės kultūrinės tapatybės dalis;
  • yra konkrečios bendruomenės kultūrinė arba istorinė tradicija;
  • išsiskiria atlikimo meistriškumu;
  • yra išskirtinės reikšmės žmogaus kūrybos šedevras;
                                     

5. Žmonijos žodinio ir nematerialaus paveldo šedevrų paskelbimai

2001 m. UNESCO sudaryta Tarptautinė žodinio ir nematerialaus kultūrinio paveldo žiūri paskelbė pirmuosius devyniolika Žmonijos žodinio ir nematerialaus kultūros paveldo šedevrus, tarp kurių – Lietuvos pasiūlyta Kryždirbystė ir kryžių simbolika Lietuvoje. Tarp kitų pasaulio paveldu pripažintų vertybių: gruzinų polifoninė muzika, Opera dei Pupi – Sicilijos lėlių teatras Italija, Nogaku teatras Japonija ir kitos per amžius tęsiamos unikalios kultūros, meno, amatų, gyvensenos tradicijos.

2003 m. antruoju paskelbimu Žmonijos žodinio ir nematerialaus kultūros paveldo šedevrais buvo pripažintos dar dvidešimt aštuonios tradicijos, tarp kurių Lietuvos, Latvijos ir Estijos bendrai pasiūlyta Dainų švenčių tradicija ir simbolika Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje.

2005 m. Trečiuoju paskelbimu Žmonijos žodinio ir nematerialaus paveldo šedevrų sąrašas pasipildė naujomis kultūrinėmis vertybėmis.

                                     

6. Taip pat skaitykite

  • Sąrašas:UNESCO pasaulio paveldo objektai Azijoje
  • Pasaulio atmintis
  • Sąrašas:UNESCO pasaulio paveldo objektai Europoje
  • Pasaulio paveldo sąrašas pagal įrašymo datą
  • Sąrašas:UNESCO pasaulio paveldo objektai Amerikoje ir Karibuose
  • Sąrašas:UNESCO pasaulio paveldo objektai Afrikoje
  • Sąrašas:UNESCO pasaulio paveldo objektai Australijoje ir Okeanijoje
  • Sąrašas:UNESCO nematerialaus pasaulio paveldo objektai
                                     
  • aukščiausias akvedukas Didžiojoje Britanijoje, nuo 2009 m. papildęs Pasaulio paveldo objektų sąrašą Europoje. JT agentūra šį paminklą pavadino pramonės revoliucijos
  • katalonų bažnyčios kat. Esglésies romàniques de la Vall de Boí UNESCO pasaulio paveldo objektas, esantis Ispanijoje, šiaurės vakarų Katalonijoje, Leridos
  • Kulturlandschaft Dresdner Elbtal yra kultūrinis kraštovaizdis ir buvęs Pasaulio paveldo objektas, besidriekiantis išilgai Elbės upės Drezdene, Saksonijos žemės
  • archeologinė vietovė 2010 m. įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą kaip Koa slėnio pasaulio paveldo objekto nuo 1998 m. papildymas. Siega Verdės
  • kiti keli dailūs paminklai, kurie dėl neaiškių priežasčių nebuvo įtraukti į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą 1992 m. kartu su pastaraisiais paminklais.
  • Šveicarijoje, šalia Lugano ežero. 2003 m. kalnas buvo įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą nes jis garsėja čia randamų triaso eros suakmenėjusių jūros organizmų
  • архитектурной школы UNESCO pasaulio paveldo sąraše esančios 10 bažnyčių Pskove. Jos pastatytos XII XVII amžiuose. Šio cerkvės į UNESCO sąrašą įrašytos 2019 m. liepą
  • buvo įtrauktas į Pasaulio paveldo sąrašą Tiesa, 2000 m. Zabidą UNESCO įrašė į Pasaulio paveldo objektų, kuriems gresia išnykimas, sąrašą Tai buvo padaryta
  • į UNESCO saugomo pasaulio kultūros paveldo sąrašą 2003 m. Tais pačiais metais įrašytas ir į Pavojuje esančio pasaulio paveldo sąrašą dėl regione vykstančio

Users also searched:

lietuvos paveldas, pasaulio materialiojo paveldo sarasas, unesco lietuvos paveldo sąrašas,

...
...
...