Back

ⓘ Lietuvos kultūra




                                               

Lietuvos kultūra

Lietuvos kultūra – Lietuvos teritorijos gyventojų dvasinės veiklos ir bendravimo produktų bei priemonių, socialinių santykių ir juos atitinkančių institucijų, gyvensenos, visuomenės sukuriamų žmogaus poreikiams būtinų materialiųjų gėrybių ir jų gaminimo priemonių, visų gėrybių ir socialinių institucijų panaudojimo žmogaus fiziniam ir dvasiniam tobulėjimui, jo laisvės realizavimui būdų ir procesų visuma.

                                               

Lietuvos kultūros sostinė

Lietuvos kultūros sostinė – nuo 2008 metų skiriamas Lietuvos miestas, kuriame planuojama rengti šalies svarbos kultūros renginius. Renginio Europos kultūros sostinė "prototipas". Lietuvos kultūros sostinę kas 3 metus konkurso būdu renka Kultūros ministerija. Projekto tikslas – skatinti Lietuvos miestų ir miestelių gyventojų kultūrinį aktyvumą, plėtoti kultūrą ir meną regionuose.

                                               

Lietuvos Respublikos kultūros ministerija

Lietuvos Respublikos kultūros ministerija – vykdomosios valdžios institucija, atsakinga už valstybės kultūros politiką profesionalaus ir mėgėjų meno, teatro, muzikos, dailės, kino, muziejų, bibliotekų, leidybos, autorių teisių ir gretutinių teisių bei kultūros vertybių apsaugos srityse.

                                               

Tšineco kultūra

Tšineco kultūra – bronzos amžiaus archeologinė kultūra. Ankstyvajame bronzos amžiuje į pietus ir pietvakarius nuo dabartinės Lietuvos teritorijos jau buvo susiformavusios Rytų ir Vakarų Tšineco, Komarovo ir Sosnicos kultūros, kitaip Tšineco kultūrinė bendrija.

                                               

Bromės kultūra

Bromės kultūra datuojama aleriodo viduriu – vėlyvojo driaso pradžios laikotarpiu 11500–10500 m. pr. m. e., plito Šiaurės Europoje – nuo Pietų Skandinavijos ir Šiaurės Vokietijos vakaruose iki Volgos bei Dniepro aukštupių rytuose. Lietuvoje žinoma daugiau kaip 30 Bromės kultūros gyvenviečių – Margių Sala Margių stovyklavietės ir gyvenvietės, Derežnyčios stovyklavietės, 8 Mergežerio stovyklavietės ir gyvenvietės, Vilniaus stovyklavietė ir kitos bei titnago gavybos ir apdirbimo vietų Ežeryno titnago kasyklos, Titno ežero titnago kasimo ir apdirbimo vieta; Varėnos rajono savivaldybės teritorija.

                                               

Madleno kultūra

Madleno kultūra – vėlyvojo paleolito archeologinė kultūra, pavadinta pagal 1863 m. E. Larteto tyrinėtą urvą La Madeleine prie Dordonės intako Vėzerio upės. Vardo autorius Gabrielis Mortiljė.

                                               

Maglemozės kultūra

Maglemozės kultūra – seniausia Šiaurės Europos archeologinė kultūra. Sąvoka 1912 m. įvesta danų archeologo Georg L. Sarauw, kuris nuo 1900 m. vakarinėje Zelandijos saloje pakrantėje Danija vykdė archeologinius kasinėjimus durpyne Magle Mose dan. didžioji pelkė. Per vėlesnį šimtmetį daug panašių gyvenviečių buvo rasta ir ištirta nuo Anglijos iki Lenkijos ir nuo Skonės Švedijoje iki Prancūzijos šiaurės.

                                               

Nemuno kultūra

Nemuno kultūra arba Nemuno aukštupio kultūra − taip vadinamos dvi viena po kitos egzistavusios mezolito ir neolito archeologinės kultūros, VIII-III tūkst. pr. m. e. paplitusi Nemuno vidurupio ir aukštupio baseine dabartinėje pietų Lietuvoje, vakarų Baltarusijoje, šiaurės rytų Lenkijos ir Kaliningrado srities teritorijoje. Mezolito laikotarpiu jos šiaurinė kaimynė buvo Kundos kultūra, o neolito laikotarpiu Narvos kultūra. Nemuno kultūros susidarymą sąlygojo Maglemozės ir Kundos kultūros. Pastaruoju metu iš Nemuno kultūros išskirta Dubičių kultūra, Cedmaro kultūra ir Neolitinė Nemuno kultūra ...

                                               

Močės kultūra

Močės kultūra arba Močikos kultūra – senovės civilizacija, gyvavusi dab. Peru teritorijos regione) Ramiojo vandenyno pakrantėje I a. – VIII a. Centras Močės upės žemupyje – iš čia Močės kultūros pavadinimas.

                                               

Mustjė kultūra

Mustjė kultūra 300 000–35 000 m. pr. m. e. buvo paplitusi Pietų Europoje, Šiaurės Afrikoje, Artimuosiuose Rytuose, Vidurinėje Azijoje. Atsirado subtropinio klimato sąlygomis, kurios buvo palankios veistis drambliams, hipopotamams, raganosiams. Mustjė kultūros antroji pusė siejama su Vurmo ledynmečiu, kai Vidurio Europoje įsigalėjo tundrinis klimatas.

                                               

Borščevo kultūra

Borščevo kultūra arba Romnų–Borščevo kultūra – VIII a. – X a. archeologinė kultūra. Pavadinimas kilo nuo 1928–1929 m. P. Jefimenkos tyrinėto piliakalnio prie Borščivo miesto.

                                               

Solutro kultūra

Solutro kultūra arba Soliutrė kultūra – vėlyvojo paleolito archeologinė kultūra, pavadinta pagal Solutre rastą priešistorinio žmogaus stovyklavietę, kuri radiokarboniniu metodu datuota 18–15 tūkstantmečiu pr. m. e. Šią kultūrą pagal būdingiausius archeologijos radinius pirmasis išskyrė Gabrielis de Mortiljė.

                                               

Balzeko lietuvių kultūros muziejus

Muziejus renka daugiausia lituanistinę, ypač su lietuvių išeiviais susijusią medžiagą. Prie muziejaus veikia Vaikų muziejus, Pagyvenusių žmonių klubas. Muziejus organizuoja paskaitas apie Lietuvą lietuvių ir anglų kalbomis, rengia parodas. Veikia ir kaip informacijos centras. Muziejaus skyriai: Smulkiosios spaudos Irenos Balzekas kartografinę kolekciją sudaro 1500 Baltijos ir Rytų Europos šalių žemėlapių, kurių seniausi iš XV a. Rankraščių – 350 fondų, JAV lietuvių asmeninės kolekcijos, Lietuvos diplomatinės tarnybos 1919–1941 m. dokumentų rinkinys Imigracijos istorijos ir genealogijos Men ...

                                               

Dvarų kultūra

Dvarų kultūra – Lietuvoje dvaruose puoselėtų meno, literatūros, pažangių ūkininkavimo formų visuma. Dvarų kultūra Lietuvoje klestėjo XIII-XIX a., o XX a. nunyko.

                                               

Ecos de Lituania

Ecos de Lituania – lietuvių radijo programa Argentinoje. Argentinos lietuvių bendruomenės radijo programa yra transliuojama gyvai internetu iš Beriso miesto kiekvieną sekmadienį nuo 19 iki 21 valandos Argentinos laiku. Transliacijos vyksta visus metus nuo balandžio iki gruodžio mėn. Programa siekiama pritraukti, pasiekti klausytojus visoje Pietų Amerikoje. Kassavaitiniais "susitikimais su klausytojais" siekiama išsaugoti ir išlaikyti savo lietuvišką tapatybę, skleisti žinias apie lietuvybę ir Lietuvą Argentinoje ir visoje Pietų Amerikoje, puoselėti gimtają kalbą, išlaikyti papročius bei tr ...

                                               

Lietuviškas kalendorius

Senovės Lietuvoje vartotas Mėnulio kalendorius. Plintant žemdirbystei įsigalėjo Saulės kalendorius. Nuo XIII a. vidurio Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje oficialiai vartojamas Julijaus kalendorius. Lietuvoje metai turėjo 13 mėnulio mėnesių, o vėliau 12 saulės mėnesių. Mėnesių pavadinimai Lietuvoje buvo susiję su gamtos reiškiniais, žemės ūkio darbais, šventėmis. Lietuvoje Grigaliaus kalendorius vartojamas nuo 1586 m. Rusijos valdomoje Lietuvos dalyje nuo 1800 m. vėl grįžta prie Julijaus kalendoriaus. Užnemunė ir toliau vartojo Grigaliaus kalendorių. 1915 m. lapkričio 15 d. senuoju stili ...

                                               

Lietuvių meno ir literatūros draugija

Lietuvių meno ir literatūros draugija – Vilniuje 1932–1940 m. veikusi lietuvių kultūros organizacija. Įkurta 1932 m. balandžio 12 d. Vilniaus lietuvių inteligentų iniciatyva. Organizacijos tikslas – puoselėti lietuvių literatūrą ir meną nuo Lietuvos atplėštame Vilniaus krašte. Ji rengė vaidinimus, koncertus, paskaitas, propagavo lietuvišką dailę ir literatūrą. Draugija globojo "Vaidilos" teatrą, išleido keletą knygų: straipsnių ir eilėraščių rinkinį "Menas ir literatūra" 1934 m., Onos Miciūtės poezijos rinkinį "Žiburiai pelkėse" 1938 m. Draugiją finansiškai remdavo JAV lietuviai, 1939 meta ...

                                               

Lietuvos Respublikos šimtmetis

Lietuvos Respublikos šimtmetis – šimto metų sukaktis nuo nepriklausomos Lietuvos Respublikos paskelbimo 1918 m. vasario 16 d. Tiek šalyje, tiek ir užsienyje švenčiama kelerius metus, nes 2017–2020 m. sueina keletas Lietuvos valstybingumui reikšmingų jubiliejų.

                                               

Lituanicon

Lituanicon – seniausias Lietuvos fantastų suvažiavimas arba konventas, kasmet sutraukiantis beveik tūkstantį dalyvių iš Lietuvos ir užsienio. Konferencija yra nekomercinė, organizuojama savanorystės pagrindu ir yra skirta populiarinti fantastikos žanrą Lietuvoje, supažindinti auditoriją su literatūros, kino, kompiuterinių žaidimų, populiariosios kultūros naujienomis ir fantastinėmis bei futuristinėmis idėjomis. Pirmasis Lituanicon įvyko 1990 m. Kaune.

                                               

Radviliada

"Radviliada" – iškilus Lietuvos renesanso kūrinys, herojinė 4 giesmių poema, XVI a. sukurta Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės poeto reformato Jono Radvano. Tai ne tautosakinis, iš liaudies padavimų bei legendų sudėtas, o literatūrinis epas, sukurtas vieno autoriaus. Lotynų kalba parašytame kūrinyje aprašomas didiko, valstybės veikėjo Mikalojaus Radvilos Rudojo gyvenimas nuo gimimo iki mirties, jo kovos, iškeltas LDK savarankiškumo siekis. Aprašomi įvykiai, susiję su Livonijos karu 1558–1583, vykusiu tarp Maskvos Didžiosios Kunigaikštystės ir jos vakarinių kaimynų. Poema yra bene pirmas l ...

                                               

Vilniaus lietuvių susivienijimas Rūta

Vilniaus lietuvių susivienijimas "Rūta" – 1909–1914 m. Vilniuje veikusi lietuvių kultūros draugija. Įkurta Mykolo Sleževičiaus iniciatyva, ji jungė apie du šimtus narių. Organizacijos tikslas – šviesti ir kultūriškai ugdyti tiek tuometiniame Vilniaus gubernijos centre Vilniuje, tiek ir jo apylinkėse gyvenančius lietuvius. Rengdavo paskaitas, koncertus, teatro spektaklius, poilsio vakarus. Į draugijos chorą susibūrė apie 50 dainininkų, repertuarą sudarė daugiausiai lietuvių kompozitorių Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, Miko Petrausko, Česlovo Sasnausko, Stasio Šimkaus ir Juozo Naujalio kū ...

                                               

Vyriausybės kultūros ir meno premija

Vyriausybės kultūros ir meno premija – nuo 1997 m. už reikšmingus darbus Lietuvos kultūrai ir menui skiriama Lietuvos Respublikos Vyriausybės premija. Tikslas – skatinti kūrėjus, įvertinti reikšmingiausius kultūros ir meno darbus, Lietuvos ir Pasaulio lietuvių kūrėjų bendruomenės sukurtus per pastaruosius 7 metus, taip pat ilgametį kūrybinį indėlį į kultūrą ir meną. Premijos skiriamos Vyriausybės sprendimu. Jos gali būti skiriamos pavieniams pretendentams arba pretendentų kolektyvui. Premija, skiriama pretendentų kolektyvui, paskirstoma po lygiai kiekvienam jo nariui. Teisę siūlyti pretend ...

                                     

ⓘ Lietuvos kultūra

  • Kijevo archeologinė kultūra geležies amžiaus archeologinė kultūra pavadinta pagal prie Kijevo rastus būdingus paminklus. Kultūrą XX a. viduryje išskyrė
  • Dniepro vidurupio kultūra arba Vidurio Padnieprės kultūra ankstyvojo bronzos amžiaus archeologinė kultūra XXII a.  XVI a. iki m. e. paplitusi abipus
  • Hasunos kultūra arba Tel Hasunos kultūra neolito archeologinė kultūra pavadinta pagal 1943 1944 m. tyrinėtą Tel Hasunos gyvenvietę į pietus nuo Mosulo
  • romėniškojo laikotarpio pradžios III a. archeologinė kultūra Kultūra paplitusi Rytų Lietuvoje į rytus ir į pietus nuo Šventosios vidurupio ir Neries
  • Svidrų kultūra paleolito pabaigos ankstyvojo mezolito archeologinė kultūra kurią įvairiais pavadinimais XX a. 2 - 3 dešimtmečiuose išskyrė lenkų archeologai
  • bronzos amžių kultūros dažniausiai vadinamos pagal keramikos rūšį pav., virvelinės keramikos kultūra brūkšniuotosios keramikos kultūra geležies amžiaus 
  • Chalafo kultūra arba Tell el Chalafo kultūra eneolito archeologinė kultūra pavadinta 1899 m. ir 1912 1913 m. vokiečių archeologų tyrinėtos Tell Chalafo

Users also searched:

...
...
...