Back

ⓘ Lietuvos politinė sistema




                                               

Libano politinė sistema

Libano politinė sistema – Libano, valstybės Viduržemio jūros rytinėje pakrantėje politinė sistema. Nacionalinė šventė – lapkričio 22 d. – Nepriklausomybės diena.

                                               

Savivaldybių politinė sistema

Savivaldybių partinė struktūra praktiškai susiformavo per 1995 m. savivaldybių rinkimų kampaniją ir tik iš dalies atitiko valstybės politinę sistemą. Rinkimai įvyko vadovaujantis 1992 m. spalio 25 d. Konstitucijos nuostatomis, 1994 m. liepos 7 d. Vietos savivaldos įstatymu ir Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymu. Šie teisės aktai, taip pat Politinių partijų įstatymas leido steigtis partijoms, savo veikla neapimančioms visos respublikos teritorijos. Pakako turėti 400 narių, norint užregistruoti politinę partiją, o politinei organizacijai įsteigti buvo būtina tik jos registracija Teisingumo ...

                                               

Baltarusijos politinė sistema

1990 m. kovo 4 d. vykę rinkimai į Baltarusijos Aukščiausiąją Tarybą senosios įstatymų leidybos institucijos labai nepakeitė: tik 10 % deputatų buvo opozicijos atstovai. Tuo metu šalį valdė komunistai, o konstitucinė sistema buvo paveldėta iš Tarybų Sąjungos. Savo egzistavimą kaip nepriklausoma valstybė Baltarusija pradėjo 1991 m. rugpjūčio 25 d.

                                               

Latvijos politinė sistema

Latvijos valdymo forma – parlamentinė demokratija. Vyriausybės vadovas yra ministras pirmininkas. Kaip ir kitose parlamentinėse respublikose prezidentas labiau yra simbolinis šalies vadovas. Vykdomoji valdžia yra vyriausybė. Įstatymų leidžiamoji valdžia yra sutelkta ir parlamente ir vyriausybėje. Teisminė sistema yra nepriklausoma nuo vykdomosios ir įstatymų leidžiamosios valdžios sistemų.

                                               

Liberijos politinė sistema

Liberijos politinė sistema – Liberijos, valstybės Vakarų Afrikoje, Atlanto vandenyno pakrantėje, politinė sistema. Nacionalinė šventė – liepos 26 d., Nepriklausomybės diena.

                                               

Austrijos politinė sistema

Austrija pagal valdymo formą yra parlamentinė demokratinė federacinė respublika. Įstatymų leidžiamoji valdžia priklauso dviejų rūmų parlamentui: Žemesniesiems rūmams – Nacionalinei tarybai Nationalrat, kurią sudaro 183 deputatai, renkami ketveriems metams, ir Aukštesniesiems parlamento rūmams – federalinei tarybai Bundesrat, kurią sudaro 63 deputatai. Federalinė taryba pritaria įstatymams, kurie dažniausiai susiję su federalinių žemių kompetencijos pakeitimu arba tiesiogiai liečia žemių interesus. Negavus Federalinės tarybos pritarimo įstatymas negali būti priimtas. Parlamento priimtus įst ...

                                               

Lesoto politinė sistema

Pagal 1993 m. konstituciją Lesotas – konstitucinė monarchija. Nominalus valstybės vadovas – karalius, jis atlieka reprezentacinę funkciją. Sostas paveldimas. Pagal papročių teisę Genčių vadų taryba turi teisę pašalinti karalių, paskelbti kitą karaliaus sosto paveldėtoją, vietoj nepilnamečio monarcho paskirti laikiną valstybės valdytoją. Įstatymus leidžia dvejų rūmų parlamentas, kurį sudaro Lesoto Senatas ir Nacionalinis Susirinkimas. Senatą sudaro 33 nariai, iš jų 22 yra genčių vadai šios vietos paveldimos, 11 narių ministrui pirmininkui patarus skiria karalius. Nacionalinį Susirinkimą sud ...

                                               

Vokietijos politinė sistema

Vokietija yra federacinė respublika. Jos politinę sistemą nustato Pagrindinis Įstatymas. Sostinė – Berlynas, kuriame reziduoja Federalinė Vyriausybė.

                                               

Rinkimų sistema

Rinkimų sistema – metodas, leidžiantis rinkėjams išreikšti savo nuomonę balsais ir pagal juos paskirstyti vietas renkamame valdžios organe. Rinkimų sistema susideda iš taisyklių, pagal kurias vykdomas pats balsavimas, skaičiuojami bei vertinami gauti rezultatai. Kiekvienoje valstybėje nustatoma sava rinkimų sistema, pritaikyta prie tradicijų, teritorinių ypatumų, politinės kultūros ir kitų aspektų. Rinkimų sistemos gali būti skirstomos į daugumos arba mažoritarines, proporcines, mišrias ir kitokias.

                                               

Teisinė sistema

Teisinė sistema – socialinė sistema, teisinių, teisinių-socialinių ir jiems giminingų elementų, jų tarpusavio ryšių bei sąveikos sistema, kurią sudaro bei sąlygoja teisės sistema, institucinė sistema subjektai, pvz., tokios institucijos kaip teismai, policija, kitos teisinės struktūros bei teisinės organizacijos), subjektinė teisinė sistema, teisinė tikrovė – teisės realizacija ir/arba jos nerealizavimas, teisės taikymas), teisinė kultūra, teisinė sąmonė, kitos sudėtinės teisinės-socialinės dalys.

                                               

Moldavijos politinė sistema

Moldavijos valdymo forma – parlamentinė demokratija. Vyriausybės vadovas yra ministras pirmininkas. Kaip ir kitose parlamentinėse respublikose prezidentas labiau yra simbolinis šalies vadovas. Vykdomoji valdžia yra vyriausybė. Įstatymų leidžiamoji valdžia yra sutelkta ir parlamente ir vyriausybėje. Teisminė sistema yra nepriklausoma nuo vykdomojo ir įstatymų leidžiamojo organo.

                                               

Proporcinis atstovavimas

Proporcingas atstovavimas – rinkimų sistema, kuria siekiama kandidatų grupėms suteikti mandatų kiekį, proporcingą jų gautų balsų skaičiui. Ji turi daug galimų variantų, nes proporcijos gali būti apskaičiuojamos įvairiai, priklausomai nuo pasirinktos formulės. Du pagrindiniai tipai: partijų sąrašų ir perkeliamojo balso.

                                               

A. Butkevičiaus ministrų kabinetas

A. Butkevičiaus ministrų kabinetas – 16-asis Lietuvos Respublikos Vyriausybės kabinetas nuo nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. Jį sudarė Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius ir 14 ministrų iš Lietuvos socialdemokratų partijos, Darbo partijos, Partijos "Tvarka ir Teisingumas" ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos iki 2014 m.

                                     

ⓘ Lietuvos politinė sistema

  • Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga centro kairioji lietuvių politinė partija, susiformavusi bręstant Lietuvos politinei sistemai veikusi 1922 1936
  • Teismui. Nors valstybėje yra daugybė politinių partijų, politinėje aplinkoje jau dešimtmečius vyrauja dvipartinė sistema kurios dvi pagrindinės partijos
  • rinkimų teise, slaptu balsavimu proporcine rinkimų sistema pagal Lietuvos Respublikoje registruotų politinių partijų pateiktus kandidatų sąrašus, o nuo 2011
  • facto galingiausias šalies politikas. Armėnijoje vyrauja daugiapartinė sistema Vykdomąją valdžią vykdo prezidentas ir vyriausybė, teisėkūros galią turi
  • bei politiniai straipsniai atspindi to meto politinę Lietuvos situaciją, todėl ryškus ateizmo, komunizmo idealų akcentavimas, nepriklausomos Lietuvos istorijos
  • mokėjimų nesklandumus. Sistema sužlugo 1971 m., JAV sustabdžius aukso konvertavimo į JAV dolerius galimybę. Breton Vudso sistema padėjo valstybėms, sukūrusioms

Users also searched:

...
...
...